Danijoje virš   2 mlj autombilių, iš kurių apie 12% kasmet apsilanko viename iš 150 aktyviai veikiančių antikorozinių centrų. Lietuvoje iš 1,5 mlj. automobilių tokią paslaugą kasmet perka vos 0,001 %.
   Ir tokio didelio skirtumo priežastis ne tame, kad Lietuvoje trūksta antikorozinių centrų ar ten juose neteikia kokybiškos paslaugos. Centrų yra pakankamai ir atsirastų dar, jei tik būtų paklausa. Meistrai kvalifikuoti, apmokyti, technologijos ir medžiagos tokios pačios, specialistai tampriai bendradarbiauja. Tik va kainos už antikorozinio padengimo paslaugą lietuviškos-už tą patį darbą pas mus mokoma litais tiek, kiek Danijoje (ir ne tik) mokama eurais. Priežastis glūdi skirtingame požiūryje į automobilį. Danijoje tie patys automobiliai apie 50 % brangesni dėl muitų ir akcizų. Daugumai danų, kaip beje ir lietuvių, automobilis-antras po gyvenamojo būsto pagal brangumą pirkinys. Todėl naturalus poreikis būtų tą brangią nuosavybę saugoti. Danai tą ir daro ir jų nei agituoti, nei vilioti į centrus nereikia-nusipirko naują autombilį ir tiesiai į antikorozinį centrą, kur suteikta paslauga prailgina automobilio tarnavimo laiką 3-5 metais, o išliekamąją vertę pakelia minimum 1000 eurų. Be abejo, reikia ne tik kokybiškos paslaugos, bet ir garantinio aptarnavimo, prižiūrint dangos stovį ir jei reikia , atnaujinant jį. Automobilio plovimas, vidaus valymas, poliravimas ir kitos priežiūros priemonės taip pat įprastos autombilio savinininkui Danijoje.