Jau daugiau kaip 20 metų dirbame automobilių (ir ne tik) apsaugos nuo korozijos versle. Kiekvieną rudenį, kai žymiai padidėja žmonių susidomėjimas automobilių apsauga nuo korozijos ir eilės šiai paslaugai pradeda kelti žmonių nepasitenkinimą, užduodame sau tą patį klausimą. Kodėl Skandinavijos šalyse žmonės automobilių koroziją vertina kitaip ir ir daro tai pastoviai visus metus, o Lietuvoje tik artėjant žiemai arba net ir jai prasidėjus. Mes, kaip vieni iš šios paslaugos teikėjų, lyg ir viską darome taip pat. Naudojame tas pačias jau 50 metų jų naudojamas DINITROL medžiagas, kurios užsitarnavo patikimiausių vardą. Perėmeme jų (ir mūsų) klimatinėms sąlygoms geriausiai tinkančią dvisluoksnę technologiją, kai skvarbi bei drėgmę išstumianti viena medžiaga skirta apsaugoti nematomas kėbulo vietas(slenksčius, durų, lanžeronų, statramsčių ir panašius) paviršius, o kita- tiršta elastinga bei atspari mechaniniams veiksniams saugo dugną bei ratų arkas. Tiek skandinavai, tiek mes perkame medžiagas, pagamintas tame pačiame didžiausiame pasaulyje antikorozinių medžiagų fabrike, kuris randasi Europoje. Plauname ir džioviname automobilį prieš jį dengdami, nuimame detales, kurios trukdo pasiekti kėbulo vietas, kurias būtina padengti. Mūsų techniniai darbuotojai ne kartą dalyvavo specialiose bendruose mokymuose ir turi aukštą jų kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus. Mes kaip ir skandinavai naudojame profesionalią, aukšto slėgio, beorio purškimo įrangą, kas suteikia galimybę pasiekti visus, net sunkiai prieinamus kėbulo paviršius bei juos padengti norimo storio danga. Mes naudojame tas pačias automobilių modelių padengimo technologines schemas, kurios tiksliai atspindi individualias kiekvieno kėbulo savybes ir garantuoja, kad bus padengtos ne tik visi paviršiai, bet ir tai, kad dengimas nepakenks elektronikos elementams, saugos diržų davikliams ir kitiems svarbiems mazgams. Beje, šios individualios automobilių modelių technologinės schemos yra išskirtinis tik DINITROL technologijos bruožas. Tokių technologinių schemų, atspindinčių kiekvieno modelio kėbulo specifiką, neturi jokie kiti rinkoje esantys šios paslaugos teikėjai. Kaip ir skandinavai, mes išduodame garantinius pasus, kurie atspindi visą reikiamą klientui informaciją -kas ir kada buvo daryta automobiliui, kokios buvo naudotos medžiagos, ko turėtų vengti klientas ir kada jam atvykti apžiūrai ir reikalui esant papildomam padengimui. Taigi dirbame vienodai, bet turime ir daug skirtumų, kylančių iš rinkos specifikos bei vartotojų mentaliteto.
Pirmiausiai tai paslaugos kaina. Nors kaštai labai panašūs(gal tik techninio personalo atlyginimai skiriasi), bendra paslaugos kaina Švedijoje didesnė 75%, o Danijoje ir visais 100%. Ir nieko čia nepadarysi-tenka taikytis prie rinkos perkamosios galios. Bet labiausiai stebina ne kainų skirtumas, o žmonių pažiūris į automobilio papildomą antikorozinį padengimą. Danijoje kasmet į antikorozinius centrus kreipiasi apie 10 iš kiekvieno 100 eksploatuojmų automobilių. Pas mus 1 iš 10000.. Ne vieną kartą klausėme kolegų kaip jie to pasiekia, ką daro, kad žmonės taip aktyviai domisi šia paslauga. Atsakymas buvo paprastas-nieko ypatingo nedarome ir daryti nereikia. Kiekvienas automobilio savininkas yra atsakingas ne tik už savo automobilio techninę būklę ir tuo pačiu už savo bei aplinkinių žmonių saugumą, bet ir už kaip ilgai jis galės džiaugtis savo brangiu pirkiniu. Žmonės vertina savo automobilius ir supranta, kad kokie geri jie bebūtų kol jų kėbulams bus naudojamas metalas, jie rūdys. Kaip nėra nesenstančių žmonių, taip nėra ir nerūdijančių automobilių. Ir tiems, kas tai supranta, aišku, kad jūrinio klimato sąlygomis, kai žiemą kelių priežiūrai naudojamos druskos, bet kuris autombilis jau po 2-3 metų eksploatacijos neišvengiamai bus pradėtas ėsti korozijos. Jei neužtenka nuosavos patirties, korozijos pavojus skandinavams įvertinti padeda ir techninių apžiūrų centrai, korozijos ekspertai, spauda. Taip populiariausias žurnalas apie automobilius Švedjoje “ Vi Balagare” reguliariai skelbia savo ir Korozijos Instituto tyrimų apie autombilių atsparumą korozijai rezultatus.Šie rezultatai suteikia vertingos informacijos apie įvairių modelių atsparumą korozijai, parodo kokias konkrečias priemones naudoja atskiri gamintojai ir kaip tai atsliepia automobilio ilgaamžiškumui. Kitas svarbus skirtumas- techninių apžiūrų metu neapsiribojama vien formaliu korozijos stovio vertinimu, bet dažnai savininkas įpareigojamas atlikti papildomą antikorozinį padengimą iki sekančios techninės apžiūros. Pas mus gi teko girdėti automobilių savininkų nusiskundimų, kad techninės apžiūros specialistai priekaištauja kai randa antikorozines dangas ant kai kurių dugno elementų-neva tai trukdo įvertinti jų stovį ir prašo nuvalyti tas dangas. Visai kitaip nei pas mus apie korozją kalba ir naujų automobilių pardavėjai Skandinavijoje. Yra dilerių, kurie savo sąskaita atlieka visų be išimties parduodamų automobilių papildomą antikorozinį paruošimą ir taip siekia pirkėjų palankumo. Kiti gi, informuoja pirkėją apie korozijos pavojus bei pasiūlo pirkėjui čia pat įsigyti ir “vaučerį” papildomam padengimui pirkėjo pasirinktoje šią paslaugą teikiančioje vietoje. Iš kolegų skandinavų neteko girdėti, kad kuris nors naujų automobilių pardavėjas draustų pirkėjui pirkti papildomo antikorozinio padengimo paslaugą. Deja, pas mus tik retas kuris dileris, ir tai kaip taisyklė tik atskirų pardavėjų pastangomis, išdrįsta atvirai informuoti naujo automobilio pirkėją apie galimą korozijos poveiki jo pirkiniui. O neretai girdime ir tokius atvejus, kai savininkas pats nusprendęs naujam automobiliui atlikti papildomą padengimą ir apie tai informavęs dilerį, tiesiog gauna įspėjimą, kad tokiu atveju automobiliui ne bus taikomo garantijos sąlygos. Ir dar vienas skirtumas-draudimo įmokos KASKO draudimui padengtam automobiliui Skandinavijoje mažesnės, nei nedengtam, nes draudikas realiai vertina rizikas. O kad rizikos susijusios su auomobilio korozija tikrai didesnes patvirtina ir kolegų Švedijoje kartu su draudimo kompanija Falksam atlikti testai. Šių bandymu metu buvo vertinama kaip Euro NCAP Crash testo rezultatai priklauso nuo automobilio korozijos lygio. Nustatyta, kad kuo labiau surūdijęs automobilis, tuo žemesnis jo saugumo įvertinimas. Taip pat patvirtintas jau anksčiau aptiktas dėsningumas, kad kuo geriau antikorozinėmis medžiagomis padengti vidiniai slenksčių, lanžeronų, statramsčių, rėmų paviršiai, tuo atsparesnis korozijai automobilis ir tuo juo saugumo rodikliai aukštesni. Kolegos Švedijoje planuoja tęsti šį bendradarbiavimą su draudimo kompanija ir nori sudaryti visų modelių atsparumo korozijai vertinimo sąrašą penkiabalėje sistemoje, susiejant jį su automobilio amžiumi ir saugumo vertinimo balais. Tai būtų naudinga informacija tiek automobilių pirkėjams, kuriems rūpi automobilio saugumo įvertimas, tiek ir draudimo kompanijoms, kurios disponuotų platesne informacija apie galimas rizikas.
Akivaizdu, kad nors automobilių korozija ir jos pasekmės visur vienodos, jų vertinimai skiriasi. Skiriasi jie ir tarp automobilių savininkų, skiriasi ir dilerių tarpe, tarp draudimo kompanijų. Ir nors jau prirašyta daugybė straipsnių, padaryta daug pranešimų, organizuotas ne vienas seminaras bei mokymai, automobilių korozijai ir jos pasekmėms Lietuvoje vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys. Norėtųsi tikėti, kad šis naujas akcentas apie korozijos tiesioginę įtaką automobilio saugumo rodikliams padės visiems mums dar kartą prieš sėdant į savo automobilį gerai pagalvoti-ar viską padariau, kad aš pats ir mano keleiviai pasiektų kelionės tikslą saugūs.