Dažniausiai pasitaikančios klaidos keičiant automobilio stiklus, ir jų įvertinimas rizikos požiūriu Stebint kaip keičiami įklijuoti automobilių stiklai, galima būtų išskirti 10 dažniausiai pasitaikančių klaidų, be to reikėtų pažymėti, kad tas pačias klaidas daro tiek “tikri” profesionalai, tiek tie, kurie tik retkarčiais priversti keisti stiklus.

   Toliau apžvelgsime daromų klaidų rizikos laipsnį. Priimame, kad darbus atlieka profesionalai 100% laikydamiesi klijų keitimo technologijos. Rizikos laipsnis įvertinamas trimis lygiais: žemos, vidutinės, aukštos.
   1. Vidutinis rizikos lygis. Nesilaikymas PUR klijų gamintojo rekomendacijos dėl saugaus išdžiūvimo laiko, jeigu visi kiti, technologiniai reikalavimai įvykdomi, laikomas kaip vidutinės rizikos laipsnis. Vidutiniškai reikia 24 val., kad šviežias poliuretano sluoksnis sukietėtų iki tokio laipsnio, koks pasiekiamas gamybos metu. Šiuo atveju rizikos laipsnis apsprendžiamas tikimybe patekti automobiliui su šviežiai įklijotu stiklu į autoįvykį.
   2. Didelis rizikos lygis. Nepilnai pašalintas butilo sluoksnis nuo automobilio kėbulo (jei prieš tai buvo įklijuota butilu) laikomas didele rizika. Poliuretanas nelimpa pakankamai gerai prie butilo, jeigu iš vis sukimba. Stiklo iškritimo galimybė patekus į autoįvykį – labai didelė. Ir ši riziką nepriklauso nuo laiko praėjusio po įklijavimo.
   3. Šis pažeidimas vertinamas nuo žemo iki vidutinio rizikos lygio, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Pvz., panaudojus HM klijus automobilyje, kuriam gamykloje stiklas buvo įklijuotas paprastais klijais, problemų nesukels, o atvirkščias atvejis gali sukelti problemų.
   4. Šis atvejis vertinamas kaip didelės rizikos. Visi automobilių gamintojai jei galėtų gamybos metu nenaudotų juodo grunto. Poliuretanas jautrus UV spinduliams ir pavojingas efektas prasideda jau prie 0,01 % pralaidumo (standartas SEA 98 04 64). Šių dienų gamybos automobiliniai stiklai su apsauginiu keramikos sluoksniu praleidžia 0,1% UV spindulių, o tai 10 kartų viršija leidžiamą normą. Kiti gamintojų padaryti bandymai, taip pat parodė, kad labai aukšta ir žema aplinkos temperatūra, taip pat pavojinga, jeigu stiklas yra įklijuotas be grunto.
   5. Šie pažeidimai vertinami kaip didelės rizikos. Tiek korozijos produktų nepašalinimas, tiek dažų pažeidimas ant automobilio kėbulo, sukelia tolimesnę koroziją. Korozijos įtaka yra ilgalaikė, ir iš pradžių nematoma. Korozijos procesas gali vykti iki to laiko, kai autoįvykio metu rėmas tiesiog neišlaikys papildomų apkrovų ir stiklas tiesiog iškris kartu su korodavusio rėmo dalimis.
   6. Šis pažeidimas vertinamas kaip žemos rizikos. Bet reiktų paminėti, kad žema rizika yra tik tol, kol vietos, kurios buvo paliestos nešvariomis rankomis, yra ploto atžvilgiu mažos, palyginus su bendru klijuojamu paviršiumi. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad į šitą problemą nereikia kreipti dėmesio. Kaip minimum klijuojama vieta turi būti švari nuo purvo, tepalo ir dulkių.
   7. Šis pažeidimas yra vidutinės rizikos lygio. Kartais, tam tikrose sąlygose, klijuojamą paviršių yra sunku apsaugoti nuo dulkių, lietaus, sniego ir t.t. Tai žinoma lengviau atlikti dirbtuvėse ar garaže.
   8. Šis pažeidimas laikomas didelės rizikos. Senas poliuretano sluoksnis, nupjautas iki 1-2 mm yra pats puikiausias pagrindas šviežiam poliuretanui. Gruntas sąveikauja su šia idealiu pagrindu. Tiek juodas gruntas stiklui arba gruntas metalui – skirtas naudoti ant kieto paviršiaus, pvz. stiklo, pliko metalo, ir pan. Daugeliu atveju šitie gruntai po išdžiūvimo tampa kieti ir trapūs. Jeigu jie atsidurs tarp dviejų minkštų paviršių, kokiais yra poliuretanas, gruntas gali sutrupėti ir iškils didžiulis pavojus stiklo įklijavimo tvirtumui.
   9. Šis pažeidimas vertinamas kaip žemo lygio. Šalta oras gali sukelti riziką įklijavimo kokybei, tačiau jeigu visos kitos gamintojo instrukcijos tokiam atvejui bus nepažeistos, o kiti rizikos faktoriai bus minimalūs, tai rizika bus nedidelė. O jei naudojami klijai skirti žemai temperatūrai, tai problemų neturėtų kilti visai.
   10. Šis pažeidimas vertinamas kaip vidutinio lygio. Jeigu stiklo įklijavimas vyksta labai aukštoje temperatūroje ir kur tuo pačiu metu yra labai aukštas drėgnumo laipsnis, ypatingai naudojant greito džiūvimo klijus, yra didelis pavojus, kad dar iki stiklo įdėjimo į rėmą, ant klijų jau bus susiformavusi plėvelė. Šiuo atveju įklijavimas nepavyks. Visą procedūrą reikės pakartoti iš naujo, nuvalant jau pradėjusius stingti klijus. Štai ir visos dažniausiai pasikartojančios klaidos arba nukrypimai nuo technologijos, kurias dažniausiai padaro meistrai, perklijuodami stiklus ir jų rizikos laipsnio įvertinimas.