Stasys GRIGALIŪNAS "Lietuvos žinios" 2007 09 05

   Korozijos specialistų išvados keičia automobilių tikrinimo kriterijus ir gamintojų teikiamas garantijas. 

   Vykdami į techninę apžiūrą vairuotojai žino - automobilis nebus pripažintas techniškai tvarkingu, jeigu nešvies nors vienas žibintas, variklio išmetamosios dujos viršys leistiną taršą, klibės kokia nors pakabos detalė. Leidimo važinėti negausime ir atvykę automobiliu, kurio įlenktas ar surūdijęs sparnas, durys. Rūdis nušveitus ir uždažius, techninės apžiūros lipdukas garantuotas. Vargu ar rasime šalyje vairuotoją, kuriam problemų būtų sukėlusi korozijos pažeista saugos diržų tvirtinimo vieta? Vargu. O juk ši vieta tiesiogiai susijusi su saugumu. Tiesa, techninės apžiūros blankuose tokia vieta numatyta, bet tikrintojų ji niekada nebūna vertinama.

   Kelia pavojų.
   Nors tiesioginis ryšys tarp nelaimingų atsitikimų kelyje ir automobilių korozijos nenustatytas, akivaizdu, kad rūdys gali lemti didesnį tokių nelaimių skaičių. Jos lemia ir materialinius nuostolius tiek per patį nelaimingą atsitikimą, tiek ir po to, remontuojant transporto priemones. Deja, remontuojant automobilį draudimo kompanijos nekompensuoja išlaidų, susijusių su nuostoliais, tiesiogiai susijusiais su automobilio korozija. Žinant mūsų šalies automobilių parko vidutinį “amžių”, nesunku suprasti, kad bet kuris ekspertas, vertindamas avarijoje padarytus nuostolius, nesunkiai daugumą jų gali nurašyti korozijai – priskirti neatlygintinai žalai.

   Neatitinka tikrovės.
   Nuolat stebintys ir vertinantys įvairių automobilių modelių atsparumą korozijai, specialistai nustatė įdomių dėsningumų. Pirma - rūdija visi be išimties automobiliai, nors tarp įvairių markių skirtumas gana didelis. Antra - automobiliai, pagaminti 1990-1994 metais, pasižymėjo geresniu atsparumu korozijai, negu tie patys modeliai (arba to paties gamintojo naujos versijos), pagaminti po 1995 metų. Trečia - daugumos automobilių gamintojų deklaruojamos ilgametės garantijos (6-8-12 metų) neatitinka tikrovės ir nepagrįstos techninėmis priemonėmis.

   Skirtingais tempais.
   Papildomas antikorozinis padengimas kokybiškomis medžiagomis laikantis technologijos - pati veiksmingiausia priemonė, leidžianti labai pagerinti automobilių atsparumą korozijai. Automobiliams, kurie atsparumo korozijai eilėje užima žemesnes pakopas, specialistai rekomenduoja papildomai padengti iš karto net prieš pradedant jį eksploatuoti. Vidutiniškai atspariems automobiliams papildomas padengimas būtinas jau po 2-3 metų eksploatacijos. Patiems atspariausiems korozijai automobiliams specialistai siūlo papildomą dengimą daryti baigiantis gamyklinei garantijai - t. y. 5-6 eksploatacijos metais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvairių specialistų nuomonė apie skirtingus modelius gerai sutampa ne tik pačios sekos požiūriu, bet ir neblogai atsikartoja vertinant įvairių metų gamybos bei skirtingą laiką eksploatuotus vienus ir tuos pačius modelius.

   Verčia pasitempti.
   Šiaurės šalių automobilių asociacijos ir Vartotojų sąjungos taisyklės, reglamentuosiančios automobilio gamintojo suteikiamos garantijos nuo korozijos tvarką lengviesiems automobiliams numato, kad garantijos laikas turi būti mažiausiai 3 metai iki kiauryminės korozijos ir tie patys 3 metai - garantija nuo kitų rimtų matomų korozijos pažeidimų. Taisyklės taip pat numato, kad dažytiems paviršiams turės būti suteikiama 6 metų garantija. Dar 1983 metais bendromis Automobilių asociacijos ir Vartotojų sąjungos jėgomis suformuluoti automobilių gamintojų antikorozijos garantijos reikalavimai privertė daugumą gamintojų savo naujiems automobiliams suteikti 6 metų garantiją nuo korozijos.

   Atsiranda pėdsakų.
   Automobilių atsparumo korozijai tyrimai akivaizdžiai parodė, kad jau po 3 metų eksploatacijos ant daugumos lengvųjų automobilių randama žymių korozijos pėdsakų. Tokie korozijos pažeidimai neretai sąlygoja kiauryminės korozijos atsiradimą netrukus po to, kai baigiasi 6 metų gamintojo garantija. Šiuolaikinės technologijos, naudojamos automobilių pramonėje, sudaro galimybes gamintojams suteikti žymiai ilgesnes nei 6 metų garantijas nuo kiauryminės korozijos be didesnių gamybos išlaidų. Kai kurie keleivinių automobilių gamintojai jau šiandien savo produkcijai suteikia 10 ir daugiau metų garantiją nuo kiauryminės korozijos.

   Privalo informuoti.
   Automobilių gamintojų atstovai, parduodantys naujus automobilius, tikina, kad jie gerai pagaminti ir, aišku, patikimai apsaugoti nuo korozijos. Deja, taip nėra. Pas mus patenka automobiliai, pagaminti tose pačiose gamyklose, kaip ir tie, kuriuos tyrė bei vertino Korozijos instituto specialistai. Automobiliams būdingi visi neišvengiamai egzistuojantys objektyvūs trūkumai, kuriuos būtina ne tik patiems žinoti, bet ir privalu apie juos informuoti pirkėjus. Dar akivaizdesnis korozijos mastas meistrams, atliekantiems kėbulo remonto darbus. Kalbėdami jie patvirtina specialistų duomenis apie tai, kokių modelių
ir kurios kėbulo vietos dažniausiai ir greičiausiai pažeidžiamos korozijos.

   Matomi išardžius.
   Rinkos tyrimai byloja, kad tik nenaujų automobilių pardavėjai pradeda vertinti automobilių antikorozinę būklę kaip argumentą, turintį įtaką kainai. Apie perkamų automobilių atsparumą korozijai patys pardavėjų klausia tik tie pirkėjai, kurie perka 5-6 metų automobilį, tai yra turi patirties ir žinių apie galimą korozijos poveikį automobiliui. Net garantinių servisų kėbulininkai, kuriems teko remontuoti tikrai neseną automobilį, dažnai patvirtina, kad 2-3 metų automobiliuose tam tikruose vietose jie randa korozijos pėdsakų, kurie gali būti matomi tik dalinai išardžius kėbulą.

   Cinkas - “nuvainikuotas”.
   Bendraujant su automobilių pardavėjais susidaro įspūdis, kad ne visi jie supranta, kas ta korozija, kuo ji pavojinga, kaip ji vyksta ir kaip su tuo galima kovoti. Dauguma jų tarsi burtažodį kartoja frazę - “cinkuotas kėbulas”. Tai labai svarbus kovos su korozija metodas, leidžiantis gerokai prailginti automobilio kėbulo naudojimo laiką. Bet jokiu būdu tai nėra 100 proc. garantija nuo korozijos. Kaip cinkavimą, kaip apsaugos nuo korozijos priemonę, vertina specialistai? Chemijos mokslų daktaro Kęstučio Mikučionio teigimu, automobilių pramonė paprastai naudoja vieną iš galvaninių dangų: gryno cinko, cinko ir geležies, cinko ir nikelio lydinių arba cinko ir nikelio galvaninę dangą su papildomu organinės kilmės dangos sluoksniu. Visų šių dangų storis skirtingas. Visada pasitvirtina taisyklė - kuo storesnė galvaninė danga, tuo didesnis jos atsparumas korozijai. Deja, dangos storis susijęs su automobilio svoriu ir degalų sąnaudomis. Jos – svarbus šiuolaikinio automobilio rodiklis. Dėl šios priežasties galvaninių dangų storis automobilių pramonėje paprastai neviršija 6-9 mikronų. Bandymai rodo, kad esant tokiam cinko ar jo lydinių galvaninių dangų storiui pirmi korozijos požymiai pasirodo jau 1-2 metais. Kalbant apie automobilį ir jo cinku padengtas skardas, specialistai nustatė: kai cinko dangos storis siekia 2-6 mikronus, apie 20 proc. tirtų paviršių ploto po 5-6 metų jau stipriai pažeista korozijos, net iki kiauryminės korozijos. Kai tos pačios cinko dangos storis daugiau nei 6 mikronai, toks stipriai pažeistas plotas sumažėja iki 12 proc., bet net 45 proc. paviršiaus jau turi korozijos požymių. Jei šios cinkuotos automobilio skardos deramai padengtos antikorozinėmis medžiagomis, kaip dar viena gerai žinoma apsaugos nuo korozijos priemone, abiem atvejais stiprios korozijos visai neaptinkama ir tik 6 proc. paviršiaus ploto turi pirmų korozijos požymių.