Tais laikais, kai mūsų šalies autoparką sudarė beveik išimtinai buvusios Tarybų Sąjungos gamybos transporto priemonės, kurios dėl visos eilės objektyvių priežasčių nepasižymėjo geru atsparumu korozijai, automobilio papildomas ir pakartotinas antikorozinis padengimas buvo kiekvieno rūpestingo savininko garbės reikalas - kuo anksčiau tai padarei ir kuo daugiau “smalos” pripylei, tuo ramiau gali važinėti - korozijos pradžia atitolinta. Pradėjus vyrauti vakarų šalių automobiliams, poreikis papildomai antikorozinei apsaugai sumažėjo.
    Tokiai tendencijai yra objektyvių priežasčų - visų pirma, tai vakarų gamintojų automobiliai koroziniu požiūriu tikrai atsparesni, nes šiai problemai gamybos metu skiriama daug dėmesio. Antra, vyraujantis mūsų rinkoje 8-10 metų senumo iš vakarų atvežti automobiliai gana dažnai savo patekimo į Lietuvą metu iš tiesų yra neblogai išsaugoti ir ir akivaizdžių korozijos pėdsakų nėra daug. Trečia, pirmaujantys automobilių pramonės atstovai, atkakliai kovodami dėl pirkėjų, savo gaminių reklamose dažnai teigia - garantija nuo korozijos 6-8-10 ar net 12 metų. Tačiau nei vienas iš oficialių dilerių, parduodančiu naujus automobilius pirkėjui, perkančiam iš jo automobilį, raštiškai nepatvirtina, tokios ilgos reklamuotos garantijos. Paprastai apsiribojama 1,2 arba 3 metų garantija, kad kėbule nebus kiauryminės korozijos be ridos apribojimo arba apribojant rida - max 100.000 km. O tai be abejo, labai toli nuo reklamuojamos ilgametės garantijos. Kaip teigia Švedijos korozijos instituto specialistai, jau 20 metų tyrinėjantys automobilių korozijos problemas, absoliučiai nerūdijančių automobilių nėra. Kadangi automobilio kėbulas gaminamas iš plieno skardos, tai dėl neišvengiamo geležies kontakto su aplinka (deguonimi bei drėgme) neišvengiamai vyksta metalo korozija - vaizdžiai tariant irimas. Ir nors automobilio gamybos metu antikorozinei apsaugai vidutiniškai skiriama 125-250 USD, specialistų tyrimai parodė, kad jau po 3-4 metų eksploatacijos korozijos pėdsakai aptinkami ant visų be išimties 18 tirtų modelių automobilių, o ant kai kurių iš jų - akivaizdžiai matomi korozijos pažeisti plotai apima iki 60% specifinių ypač jautrių korozijai kėbulo plotų. Kodėl toks ryškus neatitikimas tarp deklaruojamos garantijos iki 12 metų kėbului ir realybės? Mes paprašėme atsakyti į šį svarbų visiems klausimą bei pakomentuoti situaciją su automobilių korozija Lietuvoje, chemijos mokslų daktarą Algirdą Šulčių, KTU bendrosios chemijos katedros vedėją bei chemijos mokslų daktarą Kęstutį Mikučionį, kurie neseniai parašė knygą “Automobilių korozija”.
    Iš esmės neatitikimas atsiranda dėl to, kad gamintojai, deklaruodami ilgametę garantiją kėbului, turi galvoje idealias eksploatacijos sąlygas, kurių realybėje niekada negalima turėti - sako dakt. A.Šulčius. Nebent serijinį automobilį pastatysime ant pakylos, toli nuo jūros, didelio miesto bei pramonės įmonių, kur oro santykinis drėgnumas pastovus ir yra 50%, o temperatūra visada +180C, jokių kelio druskų, jokio smėlio ar purvo, jokių teršalų atmosferoje ir t.t. Labai tikėtina, kad tokiomis sąlygomis automobilio kėbulas ir išlaikytų tuos 12 metų. Realios automobilio eksploatacijos sąlygos žymiai skiriasi nuo šių ir korozijos greitis gali būti net keliasdešimt kartų didesnis, nei pirmu atveju. Eksploatuojamo automobilio korozijos greitis priklauso nuo daugelio sąlygų ir faktorių - geografinė vieta, teršalų kiekis ir prigimtis atmosferoje, druskos, naudojamos prieš apledėjimą ir dulkių surišimui, oro drėgnumas, purvas, automobilio priežiūrą, kelių būklė, važiavimo stilius, saugojimo būdas ir kiti. Deja, tenka pripažinti, kad visų šių faktorių, įtakojančių korozijos proceso greitį, visuma Lietuvoje sudaro automobilių korozijai sąlygas, vertinamas gana palankiomis. Taip atmosferinės korozijos greičiai Baltijos šalyse vidutiniškai siekia 0,15 g/(m2 mėn.), bet maksimumas gali siekti net 0,55 g/(m2 mėn.). Pvz. Klaipėdos m. korozijos greičio maksimumas siekia 0,55/(m2 mėn.), kas perskaičiavus į kitus vienetus sudarytų net 10-30 mkm/metus. Lietuvoje pagrindiniai taršos šaltiniai įtakojantys korozijos greitį, yra transportas, pramonė ir energetika. Bendras teršalų kiekis, patenkantis į atmosferą sudaro apie 1,1 mlj.tonų. Ypač koroziją aktyvina SO2, NO2, CO, rūgštiniai lietūs, aerozoliai, ypač juose esantys chlorido jonai. Bene dažniausiai, kiekvienas vairuotojas susiduria su druskų, naudojamų prieš apledėjimą ir dulkių surišimui, įtaka automobilių korozijai. Ir tai visiškai suprantama, nes vien tik Vilniuje per žiemos sezoną išbarstoma virš 2500 t natrio ir 20 t kalio šlapių druskų bei virš 25000 m3 smėlio druskos mišinio. Jau minėto Švedijos korozijos instituto specialistai tyrė 1986-1988 m. gamybos Opel Kadet automobilius, eksploatuojamus Švedijoje, kur taip pat gausiai naudojami druskų mišiniai kelių priežiūrai ir Gotlando saloje, kur nuo 1986 m. uždrausta naudoti druskas kelių priežiūrai. Tyrimai parodė, kad žemyne, t.y. keliuose, kurių priežiūrai naudojamos druskos, tos pačios markės automobiliai rūdija 2-3 kartus greičiau. Statistika taip pat rodo, kad žemyne eksploatuojamų Opel Kadet savininkai per tą patį laiką 2-4 kartus dažniau kreipiasi į remonto dirbtuves dėl pažeidimų, atsiradusių dėl korozijos, pašalinimo. Paskaičiuota, kad Švedijoje, vienam automobiliui kasmet žala, susijusi su korozija, sudaro apie 2600 SEK (apie 1300 Lt).
    Tyrimais nustatyta, kad daugiau kaip pusė šios žalos vertės tiesiogiai susiję su druskų, naudojamų kelių priežiūrai, naudojimų (KI Report 1995:4). Ekspertai apskaičiavo, kad druskos naudojimas mažiausiai 3 metais sumažina automobilio eksploatacijos laiką. Eksperimentai rodo, kad per 3 žiemos mėnesius (kai yra naudojama druska) centrinėje Europoje nustatoma 68% korozinių pažeidimų. Lietuvoje ne tik kad galioja visi šie nustatyti dėsningumai apie automobilių koroziją, bet yra faktorių, darančių šią problemą dar aktualesne,- teigia dakt. K.Mikučionis, jau 6 metai dirbantis automobilių papildomos saugos nuo korozijos srityje. Tarp šių faktorių, pirmiausiai reikėtų paminėti tai, kad net 90% šalies automobilių yra senesni nei 10 metų. Kuo senesnis automobilis, tuo greičiau vyksta jo korozija, nes gamyklinės priemonės jau nebesaugo, išorinių dažų sluoksnis porėtas, dauguma hermetikų dėl pastovios vibracijos ir nuo senėjimo jau nebesaugo suvirinimo siūlių, kitų sujungimų.
    Kitas faktorius, lemiantis ypatingai palankių korozijai sąlygų susidarymą, yra automobilių savininkų nepakankamas dėmesys savo automobiliams - retas ir nepakankamai kruopštus plovimas(ypač dugno), nepakankamas kokybiškas autokosmetikos naudojimas (apsauginiai poliroliai, apsauginiai vaškai, antikorozinės dangos), pernelyg didelis pasitikėjimas gamintojų garantijomis, susijusiomis su kėbulo korozija. Kadangi paprastai korozija prasideda tose kėbulo vietose, kurios nėra matomos (vidiniai slenksčių, lonžeronų, durų paviršiai, suvirinimo siūlės ir t.t.), labai svarbu yra laiku, kol dar korozija ten nėra prasidėjusi, imtis tinkamų priemonių, siekiant atitolinti jos pradžią ir tuo pačiu prailginti automobilio saugaus tarnavimo laiką. Mes turime specialų optinį diagnostikos prietaisą, kuris leidžia parodyti kaip atrodo tos pavojingiausios kėbulo vietos ,- sako dakt. K.Mikučionis. Daugelis gana naujų, dar su gamykline garantija kėbului automobilių, atrodo gana apgailėtinai iš vidaus, t.y. iš ten kur korozija prasideda. Todėl mūsų patirtis, sukaupta dirbant Lietuvos rinkoje pilnai patvirtina Švedijos korozijos instituto specialistų išvadas dėl gamyklinės garantijos kėbului ir papildomos antikorozinės apsaugos (ataskaita KI, 1990:10) - korozija gali prasidėti jau 1-2 metų. Nežiūrint į garantiją nuo korozijos įvairių automobilių, gamyklinė apsauga nuo korozijos žymiai skiriasi. Kai kuriems modeliams papildomą antikorozinį padengimą rekomenduojama atlikti jau po 1-2 metų eksploatacijos, o kitiems jis nėra būtinas anksčiau kaip po 6 metų eksploatacijos. Tačiau abiem atvejais subjektyvios eksploatacijos sąlygos gali žymiai įtakoti į laiką, kurio metu galima pilnai pasitikėti gamintojo suteikiama garantija. Todėl bendra rekomendacija būtų tokia: papildomą antikorozinį padengimą galima atlikti gamyklinės garantijos metu, jei tokia neuždrausta garantijos sąlygomis.
    Papildomą antikorozinį padengimą rekomenduojame atlikti visiems modeliams tuoj pat gamyklinei garantijai pasibaigus ir ji kartoti, prisilaikant padengimą atliekamos firmos rekomendacijų. Juolab, kad ir Lietuvoje daugumoje miestų yra antikoroziniai centrai, galintys kokybiškomis, patikimomis antikorozinėmis medžiagomis padengti bet kurios markės automobilį, suteikdamos raštišką garantiją. Ekonominė tokio papildomo padengimo nauda akivaizdi - priklausomai nuo automobilio dydžio jo padengimas kainuoja nuo 400 iki 500 Lt, o tik per metus kiekvienam automobilio korozija padaro žalos už 1300 Lt.